Bargojoavkoovddastus
Pargojuávkkuovdâstem
Ollesáigásaš ságadoalli
Váldutoimâlâš saavâjođetteijee
Sámediggi vállje gaskavuođastis ollesáigásaš ságadoalli olles válgabadjái .
Sämitigge väljee koskâvuođâstis váldutoimâlâš saavâjođetteijee ubâ vaaljâpajan .
Ságadoalli bargun lea jođihit sámedikki politihkalaš doaimma ja ovddastit Suoma sápmelaččaid álbmotlaš ja riikkaidgaskasaš oktavuođain .
Saavâjođetteijee pargon lii jođettiđ tige poolitlâš tooimâ já ovdâstiđ Suomâ sämmilijd aalmuglâš já aalmugijkoskâsâš ohtâvuođâin .
Doaibmabaji 2012-2015 sámedikki ortniiduvvančoahkkin válljii Anáris 15.2.2012 ságadoallin lt ; juvvá Lemet , Klemetti Näkkäläjärvi .
Toimâpaje 2012-2015 sämitige ornijdemčuákkim valjij Anarist 15.2.2012 saavâjođetteijen Juvá Leemit ađai Klemetti Näkkäläjärvi .
Näkkäläjärvi doaimmai sámedikki ságadoallin maiddái doaibmabajis 2008-2011 .
Näkkäläjärvi tooimâi sämitige saavâjođetteijen še toimâpaajeest 2008–2011
Duogáš
Tuávááš
Mun lean Vuottesjávrres , Eanodagas eret .
Lam šaddaaš Vuodâsjäävrist , Iänuduvâst .
Lean šaddan davvisámegiel boazodoallokultuvrras .
Lam šoddâm tavesämmilâš puásuituálukulttuurâst .
Olles mu bearaš lea leamaš ja lea velnai boazobarggus mielde .
Ubâ muu peerâ lii uásálistám moinnii vuovvijn já uásálist ain-uv puásuipargoid .
Sápmelaš duodjeárbevierru lea min bearrašis gievra .
Munnje lea hui dehálaš , ahte mu sámi biktasiid lea duddjon munnje lagaš olmmoš ja dakko dáfus lean lihkolaš go mu lagašsogas lea duodjemáhttu .
Säämi tyejiärbi lii muu perrust meid nanos . Munjin lii uáli tehálâš , et sämimáccuhâm lii kuárrum munjin aldaš olmooš já lam luholii sajattuvâst ko suvâstâm lii tyejitáiđu .
Skuvlejumi dáfus lean kulturantropologa ja dasa lassin mus lea maid universiteahta alit joatkkadutkkus ( FL ) sámegiela ja sámi kultuvrra oahppoávdnasis .
Lam škovlim peeleest kulttuur-antropoloog ( FT ) sehe lasseen lam vala čođâldittám sämikielâ já sämikulttuur aaleeb jotkâtutkos ( FL ) .
Ovdal dálá bargon lean bargan dutkin máŋgga universiteahtas ja dutkanlágádusas .
Ovdil tááláá pargo lam porgâm totken maaŋgâin jieškote-uv ollâopâttuvâin já tutkâmlájádâsâin .
Dutkiskuvlejumis lea leamaš olu ávki dáláš ságadoallibarggustan , daningo dát bargu gáibida hui olu čállinbarggu , dutkanbohtosiidda vuojulduvvama ja viiddes áššeollisvuođaid hálddašeami .
Totkeeškovliimist lii lamaš stuorrâ ävkki tááláá saavâjođetteijeepargoost , ko taat pargo váátá uáli ennuv čäällimpargo , tutkâmpuátusáid uápásmem já vijđes äššiolesvuođâi haldâšem .
Dutkančuozáhahkan lea leamaš ja lea velnai sámi boazodoallu , dasa gulavaš terminologiija ja birasgaskavuohta .
Tutkâmčuásáttâhhân lii lamaš já lii ain-uv ärbivuáválâš säämi puásuituálu , toos lohtâseijee terminologia já pirâskoskâvuotâ .
Ságadoalli sáhkavuorut
Saavâjođetteijee saavah