Bargojoavkoovddastus Pargojuávkkuovdâstem Ollesáigásaš ságadoalli Váldutoimâlâš saavâjođetteijee Sámediggi vállje gaskavuođastis ollesáigásaš ságadoalli olles válgabadjái . Sämitigge väljee koskâvuođâstis váldutoimâlâš saavâjođetteijee ubâ vaaljâpajan . Ságadoalli bargun lea jođihit sámedikki politihkalaš doaimma ja ovddastit Suoma sápmelaččaid álbmotlaš ja riikkaidgaskasaš oktavuođain . Saavâjođetteijee pargon lii jođettiđ tige poolitlâš tooimâ já ovdâstiđ Suomâ sämmilijd aalmuglâš já aalmugijkoskâsâš ohtâvuođâin . Doaibmabaji 2012-2015 sámedikki ortniiduvvančoahkkin válljii Anáris 15.2.2012 ságadoallin lt ; juvvá Lemet , Klemetti Näkkäläjärvi . Toimâpaje 2012-2015 sämitige ornijdemčuákkim valjij Anarist 15.2.2012 saavâjođetteijen Juvá Leemit ađai Klemetti Näkkäläjärvi . Näkkäläjärvi doaimmai sámedikki ságadoallin maiddái doaibmabajis 2008-2011 . Näkkäläjärvi tooimâi sämitige saavâjođetteijen še toimâpaajeest 2008–2011 Duogáš Tuávááš Mun lean Vuottesjávrres , Eanodagas eret . Lam šaddaaš Vuodâsjäävrist , Iänuduvâst . Lean šaddan davvisámegiel boazodoallokultuvrras . Lam šoddâm tavesämmilâš puásuituálukulttuurâst . Olles mu bearaš lea leamaš ja lea velnai boazobarggus mielde . Ubâ muu peerâ lii uásálistám moinnii vuovvijn já uásálist ain-uv puásuipargoid . Sápmelaš duodjeárbevierru lea min bearrašis gievra . Munnje lea hui dehálaš , ahte mu sámi biktasiid lea duddjon munnje lagaš olmmoš ja dakko dáfus lean lihkolaš go mu lagašsogas lea duodjemáhttu . Säämi tyejiärbi lii muu perrust meid nanos . Munjin lii uáli tehálâš , et sämimáccuhâm lii kuárrum munjin aldaš olmooš já lam luholii sajattuvâst ko suvâstâm lii tyejitáiđu . Skuvlejumi dáfus lean kulturantropologa ja dasa lassin mus lea maid universiteahta alit joatkkadutkkus ( FL ) sámegiela ja sámi kultuvrra oahppoávdnasis . Lam škovlim peeleest kulttuur-antropoloog ( FT ) sehe lasseen lam vala čođâldittám sämikielâ já sämikulttuur aaleeb jotkâtutkos ( FL ) . Ovdal dálá bargon lean bargan dutkin máŋgga universiteahtas ja dutkanlágádusas . Ovdil tááláá pargo lam porgâm totken maaŋgâin jieškote-uv ollâopâttuvâin já tutkâmlájádâsâin . Dutkiskuvlejumis lea leamaš olu ávki dáláš ságadoallibarggustan , daningo dát bargu gáibida hui olu čállinbarggu , dutkanbohtosiidda vuojulduvvama ja viiddes áššeollisvuođaid hálddašeami . Totkeeškovliimist lii lamaš stuorrâ ävkki tááláá saavâjođetteijeepargoost , ko taat pargo váátá uáli ennuv čäällimpargo , tutkâmpuátusáid uápásmem já vijđes äššiolesvuođâi haldâšem . Dutkančuozáhahkan lea leamaš ja lea velnai sámi boazodoallu , dasa gulavaš terminologiija ja birasgaskavuohta . Tutkâmčuásáttâhhân lii lamaš já lii ain-uv ärbivuáválâš säämi puásuituálu , toos lohtâseijee terminologia já pirâskoskâvuotâ . Ságadoalli sáhkavuorut Saavâjođetteijee saavah