Sámit leat álgoálbmot Algâaalmug Sámit leat Suoma , Ruoŧa , Norgga ja Ruošša álgoálbmot , man áramus muttuin sáhttá buktit ainge ovdan dušše árvalusaid . Sämmiliih láá Suomâ , Ruotâ , Taažâ já Ruošâ algâaalmug , mon tolebijn muddoin puáhtá ain-uv tuše arvâlâddâđ . Giela dáfus sámit gullet suopmelaš-ugralaš giellabearrašii . Kielâs peeleest sämmiliih kuleh syemmilâš-ugrilâš kielâperrui . Das fuolakeahttá ahte sámit leat gielalaččat fuolkkit suopmelaččaide , sámiid genehtalaš árbbis leat seilon iešvuođat , mat earuhit sámiid buot ránnjáálbmogiin . Tast peerusthánnáá , et sämmiliih láá kielâlâš hyelhih syemmiláid , láá sämmilij geeneetlâš árbáduvâst siäilum jiešnäälih , moh sierrejeh sämmilijd puohâin ránnjáaalmugijn . Sámiid sohkaduogáža sáhttá ainge dušše árvádallat ; dutkit máŋgga dieđasuorggis geahččalit goit čielggadit ášši . Nuuvtpa sämmilij algâpuáttim lii ain-uv iärvádâs , maid maaŋgâi tieđâsuorgij totkeeh viggeh čielgiđ . Dutkamuš ii leat vel sáhttán addit sámiid sohkaduogážis dárkilut govvádusa go vuosttas sámegielat proságirjji jagis 1910 almmustahttán Johan Turi ( 1854-1936 ) . Tutkâmuš ij lah vala puáhtám adeliđ sämmilij algâpuátimist täärhib kuvvim ko maid vuossâmuu sämikielâlâš proosakirje ive 1910 almostittám Johan Turi ( 1854-1936 ) čaalij . Turi govvida girjjistis Muittalus samid birra viidát sámiid árbevirolaš eallima . Turi kovvee kirjestis Muittalus samid birra ( Muštâlus sämmilijn ) vijđáht sämmilij ärbivuáválâš eellim . Girji lea sámegirjjálašvuođa klassihkar ja dat lea jorgaluvvon máŋggaide máilmmi gielaide , maiddái suomagillii . Kirje lii säämi kirjálâšvuođâ klassijkkár já tot lii jurgâlum maŋgáid maailm kieláid , meiddei suomâkielân . Turi girji lea ainge buorre gáldogirji sámekultuvrra birra . Turi kirje lii ain-uv šiev käldee sämikulttuurist . Turi čállá iežas álbmoga sohkaduogážis ee. ná : Turi čáálá sämmilij algâpuátimist el . návt : “ Sámiid boahtimušas ii leat gullon , ahte livččii boahtán gosge . ´Sämmilijn iä lah kuullâm , et sij liččii puáttám teehi kosten . Sápmelaš lea leamaš dáppeorru miehtá Sámi eatnama . Ja go sápmelaš lea leamaš dáppe mearragáttiin orrume , dalle eai leat leamaš orrut eai oktage mearragáttiin , ja dalle leai buorre orrut sámiide . Sämmilâš lii lamaš páihálâš ässee miätá Sämieennâm , já ko sämmilâš äiginis orostâlâi täin riddokuávluin , iä merâriddoost lamaš talle eres ässeeh . Tallaa ääigi lâi sämmilijn pyeri aassâđ já eelliđ . Ja sámit leat orron Ruoŧa bealde maiddá juohke báikkis . Já sämmilâš lii aassâm miätá ruátálâškuávlui-uv . Ja eai dalle lean dálolaččat eai gosge ; eai sámit diehtán , ahte leat iežá olbmot go sii . ” Talle iä lamaš táluliih tain aldasijngin ; sämmiliih iä ubâ tiättámgin et liččii lamaš eres-uv ulmuuh ko sij jiejah.´ Álgoálbmogiid máilmmiorganisašuvdna Algâaalmugij maailmsiärvádâh Sámit gullet oktan unnimus , muhto oktan eanemus aktiivvalaš álbmogiin máilmmi álgoálbmogiid jovkui . Sämmiliih láá ohtâ ucemusâin , mut ohtâ aktiivlumosijn aalmugijn maailm algâaalmugij juávhust . Álgoálbmogat gávdnojit buot nannámiin ja daidda gullet oktiibuot sullii 370 miljovnna olbmo sullii 70 riikkas . Algâaalmugeh láá jyehi nannaamist já toid kuleh ohtsis suullân 370 miljovn olmožid nyevt 70 riijkâst . Váldooassi máilmmi áittatvuloš gielain leat álgoálbmogiid gielat . Iänááš uási maailm uhkevuálásâš kielâin láá algâaalmugij kielah . Álgoálbmogiid olmmošvuoigatvuođat leat loktanan iežas kategoriijan riikkaidgaskasaš olmmošvuoigatvuođaid olis 1980-logu rájes . Algâaalmugij olmoošvuoigâdvuođah láá luptânâm 1980-lovo rääjist jieijâs kategorian aalmugijkoskâsâš olmoošvuoigâdvuođâi pirrâduvâst . Álgoálbmogiid vuoigatvuođaid dorvvasteaddji dehálamos áššebáhpárat leat jagis 2007 Ovttastuvvon Našuvnnaid ( ON ) oktasaščoahkkimis dohkkehuvvon julggáštus álgoálbmogiid vuoigatvuođain ( United Nations Declaration on the Rights of Indigenous Peoples ) ja Riikkaidgaskasaš bargoorganisašuvdna ILO álgo- ja čeardaálbmogiid guoski soahpamuš ( ILO-convention no 169 concerning indigenous and tribal peoples in independent countries ) , mii dohkkehuvvui ILO oktasaščoahkkimis jagis 1989 . Merhâšitteemusah algâaalmugij vuoigâdvuođâid torvejeijee äššikirjeh láá ive 2007 Ovtâstum aalmugij ( OA . / UN ) almosčuákkimist tuhhiittum julgáštus algâaalmugij vuoigâdvuođâin ( United Nations Declaration on the Rights of Indigenous Peoples ) já Aalmugijkoskâsâš pargo-ornijduv ILO algâ- já hiäimuaalmugijd kyeskee sopâmuš ( ILO-convention no 169 concerning indigenous and tribal peoples in independent countries ) , mii tuhhiittui ILO almosčuákkimist ive 1989 . Soahpamuša dohkkeheapmi mearkkašii nuppástusa álgoálbmogiid vuoigatvuođaid ovddideamis ja das leamašan stuorra mearkkašupmi maid Davviriikkaid sámiide . Sopâmuš tuhhiittem merhâšij jorgálduv algâaalmugij vuoigâdvuođâi oovdedmist já tast lii lamaš stuorrâ merhâšume meiddei Tave-enâmij sämmiláid . Davviriikkain Norga lea ratifiseren soahpamuša . Tave-enâmijn lii Taažâ ratifisistám sopâmuš . Suopma ja Ruoŧŧa leat ráhkkanan soahpamuša ratifiseremii juo guhká . Suomâ já Ruotâ láá rahttâttâm sopâmuš ratifisistmân jo kuhháá . ILO soahpamuša njunušjurddan lea dorvvastit álgo- ja čeardaálbmogiidda vuoigatvuođa daid iežaset identitehta ja eallinvuogi seailluheapmái . ILO sopâmuš njunošjuurdân lii turviđ algâ- já hiäimuaalmugáid vuoigâdvuođâ jieijâs identiteet já eellimvyevi siäilutmân . Álgoálbmogiid eai šat geahččal assimileret váldoálbmogii čuvgehusa namas , man jurdagii ILO jagis 1957 dohkkehuvvon ovddit soahpamuš vel fikkai . Algâaalmugijd iä innig viigâ suddâdiđ válduaalmugân čuovviittâs noomâst , mon jurdui ILO ive 1957 tuhhiittum ovdebâš sopâmuš vala viigâi . Jagi 1989 soahpamuš geahččala ovddidit álgoálbmogiid iežaset gielaid ja kultuvrraid seailuma ja addit álbmogiidda alcceseaset eanet váikkuhanválddi sin iežaset áššiin . Ive 1989 sopâmuš viggá ovdediđ algâaalmugij jiejâs kielâi já kulttuurij siäilum já adeliđ aalmugáid olssis eenâb vaikuttemvääldi jieijâs kyeskee aašijn . Geat álgoálbmogat leat ? Kiäh algâaalmugeh láá ? ILO soahpamuš ( 1989 ) meroštallá soahpamuša ollái gullevaš álbmogin ILO sopâmuš ( 1989 ) miäruštâl et sopâmuš pirrâdâhân kuleh a ) daid iehčanas riikkain ealli čeardaálbmogiid , mat earránit čielgasit riikka eará álbmotjoavkkuin sosiálalaš , kultuvrralaš ja ekonomalaš eallindiliideaset beales ja maid sajádat mearrašuvvá oalát dahje muhtin oassái daid iežaset dábiid dahje árbevieruid dahje spesiálláhkamearrádusaid mielde ; ja a ) toh jiečânâč enâmijn ässee hiäimuaalmugeh , moh spiekâsteh čielgâsávt eennâm eres aalmugjuávhuin sosiaallâš , kulttuurlâš já ekonomâlâš tile peeleest já moi sajattâh miärášuvá ollásávt tâi uásild sii jieijâs vuovij tâi ärbivuovij tâi sierânâslahâasâttâs mield ; já á ) daid iehčanas riikkain ealli álbmogiid , mat dollojuvvojit álgoássin , dasgo sii nállašuvvet álbmogis , mii riikka vuolušteami dahje ásaiduvvama dahje dálá riikkarájáid hápmašuvvama áigge ásai riikkas dahje dan eatnandieđalaš guovllus , masa riika gullá , ja mat vuoigatvuođalaš sajádagasteaset fuolakeahttá leat seailluhan ollásit dahje muhtin oassái iežaset sosiálalaš , ekonomalaš , kultuvrralaš ja politihkalaš ásahusaideaset . b ) toh jiečânâč enâmijn ässee aalmugeh , moh nabdojeh algâässen , ko sij láá maajeeldpuátteeh aalmugist , mii eennâm väldidem tâi asâttem tâi táálái riijkâraajij šoddâm ääigi aasâi enâmist tâi ton eennâmtieđâlâš kuávlust , moos eennâm kulá , já kiäh vuoigâdvuođâlâš sajattuvâst peerusthánnáá láá siäiluttâm ollásávt tâi uásild jieijâs sosiaallâš , ekonomâlâš , kulttuurlâš já poolitlâš vuáháduvâidis . Álgoálbmogis leat nappo nana ruohttasat dan árbevirolaččat ásaiduhttin guovlluide , dat lea seailluhan iežas kultuvrralaš sierralági , ii leat riikkastis hálddašeaddji sajádagas ja dat atná iežas álgoálbmogin . Nuuvtpa algâaalmugist láá noonâ ruottâseh jieijâs ärbivuáválâš aassâmkuávloid , tot lii siäiluttâm jieijâs kulttuurlâš sierânâsšlaajâ , ij lah jieijâs riijkâst haldâšeijee sajattuvâst já tot tuálá jieijâs algâaalmugin . Álgoálbmogiid iežaset bissovaš forum ON-vuogádagas Algâaalmugij jieijâs foorum OA-vuáháduvâst Álgoálbmotáššit leat gieđahallon ON-vuogádagas logijagiid áigge gaskaboddosaš bargojoavkkuin . Algâaalmugaašijd láá kieđâvuššâm OA-vuáháduvâst koskâpuddâsâš pargojuávhuin jo luuvijd iivijd . Jagis 2000 álgoálbmogiid olmmošvuoigatvuođaid gieđahallama várás vuođđuduvvui bissovaš álgoálbmotáššiid forum ´The United Nations Permanent Forum on Indigenous Issues / PFII´ . Ive 2000 algâaalmugij olmoošvuoigâdvuođâi kieđâvuššâm várás vuáđudui pisovâš algâaalmugaašij foorum ´The United Nations Permanent Forum on Indigenous Issues / PFII´ . Dan vuosttas ságajođiheaddjin doaimmai Norgga sápmelaš Ole Henrik Magga ( govas guovdu ) . Ton vuossâmužžân saavâjođetteijen tooimâi Taažâ sämmilâš Ole Henrik Magga ( kaskoo kooveest ) . Sámit leat oassálastán aktiivvalaččat foruma doibmii dan álggu rájes . Sämmiliih láá uásálistám aktiivlávt foorum tooimân ton aalgâ rääjist . Álgoálbmotáššiid bissovaš forum doaibmá ON:aid ekonomiija- ja sosiálaráđi ( Economic and Social Council , ECOSOC ) ráđđeaddi orgánan . Algâaalmugaašij pisovâš foorum tuáimá OA ekonomia- já sosiaalrääđi ( Economic and Social Council , ECOSOC ) raavâadeleijee orgaanân . Foruma bargun lea bohciidahttit ságastallama álgoálbmogiid ekonomalaš ja sosiálalaš ovdáneami , kultuvrra , birrasa , skuvlejumi , dearvvasvuođa ja olmmošvuoigatvuođaid guoski áššiid birra ja addit dain ávžžuhusaid ON:aide . Foorum pargon lii luptiđ savâstâlmân algâaalmugij ekonomia- já sosiaallâš ovdánem , kulttuur , pirrâs , škovlim , tiervâsvuođâ já olmoošvuoigâdvuođâid kyeskee aašijd já adeliđ tain avžuuttâsâid OA:n . Dasa lassin dan bargun lea lasihit diđolašvuođa álgoálbmogiid áššiid birra , buvttadit daidda guoski dokumeanttaid / materiála ja doalvut álgoálbmogiidda guoski áššiid ON-vuogádaga gieđahallamii . Lasseen ton pargon lii lasettiđ tiäđulâšvuođâ algâaalmugij aašijn , pyevtittiđ taid kyeskee dokumeentâid / materiaal já jođettiđ algâaalmugijd kyeskee aašijd OA-vuáháduv kieđâvuššâmnáál . ON:ain lea maid álgoálbmogiid eallindiliid ja olmmošvuoigatvuođaid čuovvu erenomáš sierraraporterejeaddji . OA:st lii meiddei sierânâs algâaalmugij tile já olmoošvuoigâdvuođâid čuávvoo sierânâsraportistee . Dán barggus jagis 2008 álggahan James S. Anaya finai golggotmánus 2008 maid Roavvenjárggas , gos ordnejuvvojedje ee. Davviriikkaid sámeparlamentarihkariid konfereansa ja sápmelaš álbmotservviid ovddasteaddji Sámekonfereansa . Taam pargoost ive 2008 algâttâm James S. Anaya kolliistâlâi roovvâdmáánust 2008 meiddei Ruávinjaargâst , kost uárnejii el . Tave-enâmij sämiparlamiänttárij konferens já säämi aalmuglâšseervijd ovdâteijee Säämi konferens . Govas : Sierraraporterejeaddji Anaya Roavvenjárggas ovttas Norgga sámedikki ságajođiheaddji Egil Olliin , Suoma sámedikki várreságajođiheaddji Irja Seurujärvi-Kariin ja Ruoŧa sámedikki ságajođiheaddji Lars Ándde Bæriin . Kooveest : Sierânâsraportistee Anaya Ruávinjaargâst ohtsâškooveest Taažâ sämitige saavâjođetteijee Egil Ollijn , Suomâ sämitige värisaavâjođetteijee Irja Seurujärvi-Karijn já Ruotâ sämitige saavâjođetteijee Lars Ándde Bærijn . Guovdageaidnolaš sámejurista John B. Henriksen válljejuvvui čakčat 2008 jođihit ON-vuogádagas doaibmi , álgoálbmogiid ođđa áššedovdijoavkku ( Expert Mechanism on the Rights of Indigenous Peoples ) . Sämmilâš lahâalmai John B. Henriksen Kuovdâkiäinust väljejui čohčuv 2008 jođettiđ OA-vuáháduvâst tuáimee uđđâ algâaalmugij äššitobdeejuávhu ( Expert Mechanism on the Rights of Indigenous Peoples ) . Áššedovdijoavkkus leat oktiibuot vihtta lahtu , guđet leat Norgga lassin eret Kongos , Malesias , Filippiinain ja Costa Ricas . Äššitobdeejuávhust láá ohtsis vittâ jeessân , kiäh láá Taažâ lasseen Kongoost , Malesiast , Filippiinijn já Costa Ricast . Henriksen doaibmá maid spesiáláššedovdin álgoálbmogiid Gáldu - nammasaš guovddážis ( Resource Centre for the Rights of Indigenous Peoples ) , mii lea Norgga Guovdageainnus . Henriksen tuáimá meiddei sierânâsäššitobden algâaalmugij Gáldu - nommâsâš kuávdážist , mii lii Taažâ Kuovdâkiäinust ( Resource Centre for the Rights of Indigenous Peoples ) . Gáldu ruoktosiidduin gávdno ollu diehtu máilmmi álgoálbmogiid birra . Gáldu päikkisiijđoin kávnoo ennuv tiätu maailm algâaalmugijn . Sáhtát geahččat doppe maid videoid sámiid birra . Puávtáh keččâđ tobbeen meiddei maaŋgâid sämmilijn muštâleijee videoid . Álgoálbmot ruovtturiikka láhkaásaheamis Algâaalmug päikkieennâmlâš lahâaasâtmist Suopma lea dovddastan sámiid álgoálbmogin vuosttas geardde vuođđolágastis jagis 1995 ja lasihan vástideaddji njuolggadusa jagis 2000 fápmuiboahtán ođđa vuođđoláhkii . Suomâ lii tubdâstâm sämmilijd algâaalmugin vuossâmuu keerdi vuáđulaavâst ive 1995 já siskáldittám västideijee miärádâs ive 2000 vuáimánšoddâm uđđâ vuáđulaahân . Sámiid sajádagas álgoálbmogin mearriduvvo maid lágas Sámedikki birra ( 1995 , 1§ ) . Sämmilij sajattuvâst algâaalmugin asâttuvvoo meiddei laavâst Sämitiggeest ( Laahâ sämitiggeest 1995 , 1§ ) . Vuođđolága 17§ 3 momeantta mielde sámiin lea álgoálbmogin vuoigatvuohta doalahit ja ovddidit iežaset giela ja kultuvrra . Vuáđulaavâ 17§ 3 moomeent mield lii sämmilijn algâaalmugin vuoigâdvuotâ toollâđ já ovdediđ jieijâs kielâ já kulttuur . Vuođđolága 121§ 4 momeanttas mearriduvvo sámiide ruovttuguovllusteaset gullevaš giela ja kultuvrra guoski iešstivrejumi birra . Vuáđulaavâ 121§ 4 momentist asâttuvvoo sämmiláid sämikuávlust jieijâs kielâ já kulttuur kyeskee jiešhaaldâšmist . Jagis 1995 ásahuvvui láhka Sámedikki birra , mii ollašuhttá sámiid kulturiešstivrejumi . Dát laktása seamma jagi vuođđoláhkii dahkkon nuppástusaide . Vuáđulaahân ive 1995 toohum nubástussáid kullen asâttui meiddei siämmáá ive , et sämmilij kulttuurjiešhaldâšem olášittee lii Sämitigge . Norgga vuođđoláhkii lasihuvvui jagis 1988 ng. sámeparagráfa ( 110a § ) , man mielde stáhta eiseválddiin lea geatnegasvuohta ordnet dili dakkárin , ahte sámi álbmotjoavkkus lea vejolašvuohta iežas giela , kultuvrra ja servodateallima dorvvasteapmái ja ovddideapmái . Taažâ vuáđulaahân lasettui ive 1988 nk. sämmilâšcekki ( 110 a § ) , mon mield staatâ virgeomâháin lii kenigâsvuotâ orniđ tile tagarin , et säämi aalmugist lii máhđulâšvuotâ turviđ já ovdediđ jieijâs kielâ , kulttuur já ohtsâškodde-eellim . Seamma áigge válmmaštallojuvvui maid sámeláhka ( Sameloven 1987 ) , mainna vuođđuduvvui válggain válljejuvvon Sámediggi ( Sametinget ) . Siämmáá ääigi valmâštâllui meiddei sämilaahâ ( Sameloven / Sámeláhka 1987 ) , moin vuáđudui vaaljâigijn väljejum Sämitigge ( Sámediggi / Sametinget ) . Sámiid sajádat riikka álgoálbmogin nannejuvvui jagis 1990 , go Norga ratifiserii Riikkaidgaskasaš bargoorganisašuvdna ILO álgoálbmotsoahpamuša nr. 169 . Sämmilij sajattâh eennâm algâaalmugin nanodui ive 1990 , kuás Taažâ ratifisistij Aalmugijkoskâsâš pargo-ornijduv ILO algâaalmugsopâmuš nr. 169 . ILO-soahpamuša gáibádusat leat dan maŋŋá váldon vuhtii maid sierralágain , ee. oahpahuslágain ja sámeláhkii jagis 1990 laktojuvvon giellanjuolggadusain ja Sámedikki bargguin ee. oahpahusa ja skuvlenpolitihka suorggis . ILO-sopâmuš vátámâšah láá tastoo valdum vuotân meiddei sierânâslaavâin , el . máttááttâslaavâst já sämilaahân ive 1990 lohtum kielâjurgâlusâin já Sämitige pargoin el . máttááttâs já škovlimpolitiik suorgijn . Ruoŧas sámit máinnašuvvojit dávjá eahpevirggálaš áššebáhpáriin , ságastallamiin ja riikka ráđđehusa dieđihandoaimmas álgoálbmogin . Ruotâst sämmiliih mainâšuvvojeh algâaalmugin távjá epivirgálâš äššikiirjijn , savâstâlmijn já riijkâ haldâttâs tieđettemtooimâin . Ruoŧa riikkabeaivvit dovddastii sámiid sajádaga riikka álgoálbmogin jagis 1977 , muhto dása guoski njuolggadus ii leat vel riikka láhkamearrádusain . Ruotâ riijkâpeeivih tubdâstii sämmilij sajattuv jieijâs eennâm algâaalmugin ive 1977 , mut taam kyeskee njuolgâdus ij lah vala eennâm lahâaasâtmist . Gáldut : Käldeeh : Johan Turi : Vuosttaš preanttus ´Muittalus samid birra´ 1910 ; Suomagillii jorgaluvvon girjin 1979 ´Kertomus saamelaisista´ , WSOY , Porvoo 1979 , suomagillii jorgalan Luobbal Sámmol Sámmol / Samuli Aikio . Johan Turi : Vuossâmuš olgosadaldâh ´Muittalus samid birra´ 1910 ; Suomâkielân jurgâlum kirjen 1979 ´Kertomus saamelaisista´ , WSOY , Porvoo 1979 . Suomâkielân jurgâlâm Luobbâl Saammâl Saammâl / Samuli Aikio . www.samediggi.fi www.samediggi.no Eará liŋkkat : - suomâkielân Ovttastuvvan Našuvnnaid eamiálbmotvuoigatvuođaid julggaštus - davvisámegillii - tavesämikielân - anárašgillii - anarâškielân - nuortalašgillii - nuorttâsämikielân - eaŋgalasgillii - eŋgâlâskielân - dárogillii - tárukielân