Sámedikki nuoraidráđđi Sämitige nuorâirääđi Nuoraidčálli fástida Nuorâičällee västid Diidalámpá lea riikkaviidosaš mánáidkulturguovddážiid fierpmádat – muhto mii lea Skáhppu ? Tijdâlamppu lii taikalamppu – mut mii lii Skuáppu ? Binna Bánna mánáid radio Binna Bánna párnái radio Unna Junná álggii jagis 2007 Unna Junná aalgij ive 2007 Unna Junná video Njoammil Njuámmil Suoma Sámi Nuorat Rájehis sámenuorat Räjittes säminuorah Nuorat lagašgovas Nuorah aldakooveest Pilvi álggaha Pilvi aalgât ollâopâttuvâst Uccâ uábáš Mun gal guoran máttaráddján Mun kal kuorâm madâräijihâm Niiles Cokka fal ná SomBy Muu hobby Kárvudât peri návt Sámenuoraid dáiddadáhpáhus Säminuorâi taaidâtábáhtus Dáiddadáhpáhus govvaráidu Taaidâtábáhtus koveráiđu Riegádan Čeavetjávrri nuortalašservošii 25.4.1984 , dan jagi go dálkkádaga liegganeamis ii lean vel diehtuge . Šoddâm Čevetjäävri nuorttâlâšsiärvusân 25.4.1984 , ive kuás šoŋŋâdâhlieggânmist ij lamaš vala tiätugin . Mu vuosttas sániid lean háhpohallan nuortalašgillii , muhto go áhččán jámii de oahppan gaskkalduvai ja nuortalašgiela sadjái bođii suomagiella , álggahin nuortalašgiela stuđerema ođđasit vuođđoskuvllas . Vuossâmuid sanijdân lam háputtâllâm nuorttâsämikielân , mut iäččám jäämmim maŋa oppâm potkânij já nuorttâsämikielâ sajan poođij suomâkielâ , algâttim nuorttâsämikielâ oppâm uđđâsist vuáđuškoovlâst . Sápmelašvuohta munnje mearkkaša áhččán árbbi , man guottán váimmustan áššái gullevaš árvvolašvuođain . Sämmilâšvuotâ meerhâš munjin iäččán äärbi , maid kuádám váimustân áášán kullee tuođâlâšvuođáin . Mu ilolašvuohta , ealaskasvuohta ja siskkáldas dolla badjána iežan mielas mu nuortalaš ruohttasiin . Verdidâm nuorttâsämmilâšvuođâ ilolâšvuotân , jieččân luándu livkkáásvuotân já jieččân siälu puálun . Lean jagi 2003 stuđeanta , man maŋŋá lean válmmaštuvvan maid áibba albma ámmáhii – koahkkan . Lam pajeuáppee ihemalli 2003 , mon maŋa lam valmâštum meid aaibâs olmâ ámáttân – kokkân . Barggustan hálidan oažžut sámi biebmokultuvrras ođđa biekkaid bosodit , dasgo mus lea garra vuostemiella biđđosii . Jieččân pargoost halijdâm finniđ säämi purrâmâškulttuur aaibâs uđđâ sfäärijd , tastko počâšâm steikkuu . Hutkkan ođđa ráđiid , man figgamuššan lea beassat nu ollislaš návddašeapmái go vejolaš . Vuáváám já ovdedâm uđđâ jurduid sihtiimáin olesváldálii naavdâšmân . Boahttevuođas hálidivččen oahpásmahttit sámiid medium bierggu smáhkkii ja ráhkadussii … Sihke čájehit ahte rušpi ii máli bilit ! Puátteevuođâst halijdiččim uápásmittiđ sämmilijd medium piärgu smaakân já ráhtusân … Sehe čäittiđ , et porkkan ij máállás pilled ! Ihtážis in dieđe , muhto hálidivččen seailluhit kultuvrra maid iežan vejolaš mánáide , vai sii ealášedje eallima rahpasut mielain ; fikkašedje eallimis ovddosguvlui roahkkadabbot go mun ieš . Ittáážist jiem tieđe , mut halijdiččim siäiluttiđ kulttuur meid máhđulijd párnáidân , vâi sij liččii ávusuboh ; tyestiluboh já eenâb ovdâskulij viggeeh ko maid mun jieš lam . Nuortalaš kultuvrra hástalussan oainnán kultuvrra imago ođasmahttima sihke beroštumi lasiheami dáid eahpesihkkaris mediaberoštahttivuođa áiggiid ! Nuorttâsämmilâš kulttuur hástusin uáinám kulttuur imago uđâsmittem sehe mielâkiddiivâšvuođâ lasettem tai epistäđis mediaseksuaallâšvuođâ aaigij ! Ieš lean ožžon dakkár gova ahte kultuvramet lea oassi historjjágirjjiid , ii ealli kultuvra dás ja dál . Jieš lam finnim taggaar kove , et mii kulttuur lii uási historjákiirjijd , ij täst já tääl eeleev . Hálidan ávžžuhit boarrásut mearrideaddjiid addit saji nuoraide , vai siige oččošedje eanet válddi mearridit . Doppe dat nuppástusat bohtet , nuorravuođa áŋgiris fámuin ! Puárásubboid merideijeid kesimáin táátum , lyeštiđ halulijd nuorâid väälditoppiittâhân kiddâ , tobbeen toh nubástusah puátih , nuorâvuođâ vildâ vuoimijn pehtilittum häämist ! - Tuoddârij curmepoovsâ , tuot algâvuovdij nánnáás seireen -