Sámedikki nuoraidráđđi Sämitige nuorâirääđi Nuoraidčálli fástida Nuorâičällee västid Diidalámpá lea riikkaviidosaš mánáidkulturguovddážiid fierpmádat – muhto mii lea Skáhppu ? Tijdâlamppu lii taikalamppu – mut mii lii Skuáppu ? Binna Bánna mánáid radio Binna Bánna párnái radio Unna Junná álggii jagis 2007 Unna Junná aalgij ive 2007 Unna Junná video Njoammil Njuámmil Suoma Sámi Nuorat Rájehis sámenuorat Räjittes säminuorah Nuorat lagašgovas Nuorah aldakooveest Pilvi álggaha Pilvi aalgât ollâopâttuvâst Uccâ uábáš Mun gal guoran máttaráddján Mun kal kuorâm madâräijihâm Niiles Cokka fal ná SomBy Muu hobby Kárvudât peri návt Sámenuoraid dáiddadáhpáhus Säminuorâi taaidâtábáhtus Dáiddadáhpáhus govvaráidu Taaidâtábáhtus koveráiđu Antti Heikkuri ( 2011 ) Lean 27-jahkásaš nuorra almmái , eret Avvilis . Antti Heikkuri ( 2011 ) Mun lam 27-ihásâš nuorâalmai Avelist . Lean riegádan ja ássan oppa eallinagi Avvilis . Lam šoddâm já aassâm ubâ ave Avelist . Vuođđoskuvlla maŋŋá ledjen vehá áigge barggus Helssegis , man maŋŋá máhccen ruovttoluotta ruoktoguvlui . Vuáđuškoovlâ maŋa lijjim uánihis ääigi pargoost Helsigist , mon maŋa maccim päikkikuávlusân . Huksensuorgái álgen bargui 18-jahkásažžan ja fuomášin ahte liikon dasa . Huksimsuárgán moonnim paargon 18-ihásâžžân já aiccim , et lijkkuum paargon . Máŋgga jagi bargama maŋŋá mearridin skuvlet iežan snihkkárin . Ko lijjim porgâm maŋgâ ive , te meridim škovliittâttâđ šnikkárin . Seamma áigge huksejin Keväjávrái dálu bearrašasamet , masa gullet orrunguoibmán Marika ja su nieida Milja . Škovlim paaldâst huksejim jieččân perrui táálu Kiđđâjáávrán . Perrui kuleh ávuskyeimi Marika já suu nieidâ Milja . Astoáigge jođán ollu luonddus , vuoján mohtorgielkkáin , fatnasiin ja maiddái guolástan . Astoäägi viätám iänááš luándust moottorkiälháin vyejimáin , kárbáin jotemáin já kuáláástmáin . Mu áhči eadni lei nuortalaš . Ákkum ( eeji enni ) lâi nuorttâsämmilâš . Sápmelašvuohta ii leat oidnon min bearraša árggas , muhto agi mielde lean beroštišgoahtán áššis ja danin vulgenge mielde sápmelaččaid áššiid dikšut . Sämmilâšvuotâ ij lah oinum mii perruu aargâst , mut ave mield lam tubdâškuáttám mielâkiddiivâšvuođâ áášán já tondiet vuolgim-uv fáárun tipšođ sämmilij aašijd . Boahttevuođas sávašin ahte astoáiggedoaimmain boađášii munnje ámmát vaikko iežan fitnodaga bokte . Puátteevuođâst tuáivuččim et puđâlmijnân šodâččij munjin áámmát veikkâ jieččân irâttâs pehti .