Sámedikki nuoraidráđđi
Sämitige nuorâirääđi
Nuoraidčálli fástida
Nuorâičällee västid
Diidalámpá lea riikkaviidosaš mánáidkulturguovddážiid fierpmádat – muhto mii lea Skáhppu ?
Tijdâlamppu lii taikalamppu – mut mii lii Skuáppu ?
Binna Bánna mánáid radio
Binna Bánna párnái radio
Unna Junná álggii jagis 2007
Unna Junná aalgij ive 2007
Unna Junná video
Njoammil
Njuámmil
Suoma Sámi Nuorat
Rájehis sámenuorat
Räjittes säminuorah
Nuorat lagašgovas
Nuorah aldakooveest
Pilvi álggaha
Pilvi aalgât ollâopâttuvâst
Uccâ uábáš
Mun gal guoran máttaráddján
Mun kal kuorâm madâräijihâm
Niiles
Cokka fal ná
SomBy Muu hobby
Kárvudât peri návt
Sámenuoraid dáiddadáhpáhus
Säminuorâi taaidâtábáhtus
Dáiddadáhpáhus govvaráidu
Taaidâtábáhtus koveráiđu
Antti Heikkuri ( 2011 ) Lean 27-jahkásaš nuorra almmái , eret Avvilis .
Antti Heikkuri ( 2011 ) Mun lam 27-ihásâš nuorâalmai Avelist .
Lean riegádan ja ássan oppa eallinagi Avvilis .
Lam šoddâm já aassâm ubâ ave Avelist .
Vuođđoskuvlla maŋŋá ledjen vehá áigge barggus Helssegis , man maŋŋá máhccen ruovttoluotta ruoktoguvlui .
Vuáđuškoovlâ maŋa lijjim uánihis ääigi pargoost Helsigist , mon maŋa maccim päikkikuávlusân .
Huksensuorgái álgen bargui 18-jahkásažžan ja fuomášin ahte liikon dasa .
Huksimsuárgán moonnim paargon 18-ihásâžžân já aiccim , et lijkkuum paargon .
Máŋgga jagi bargama maŋŋá mearridin skuvlet iežan snihkkárin .
Ko lijjim porgâm maŋgâ ive , te meridim škovliittâttâđ šnikkárin .
Seamma áigge huksejin Keväjávrái dálu bearrašasamet , masa gullet orrunguoibmán Marika ja su nieida Milja .
Škovlim paaldâst huksejim jieččân perrui táálu Kiđđâjáávrán . Perrui kuleh ávuskyeimi Marika já suu nieidâ Milja .
Astoáigge jođán ollu luonddus , vuoján mohtorgielkkáin , fatnasiin ja maiddái guolástan .
Astoäägi viätám iänááš luándust moottorkiälháin vyejimáin , kárbáin jotemáin já kuáláástmáin .
Mu áhči eadni lei nuortalaš .
Ákkum ( eeji enni ) lâi nuorttâsämmilâš .
Sápmelašvuohta ii leat oidnon min bearraša árggas , muhto agi mielde lean beroštišgoahtán áššis ja danin vulgenge mielde sápmelaččaid áššiid dikšut .
Sämmilâšvuotâ ij lah oinum mii perruu aargâst , mut ave mield lam tubdâškuáttám mielâkiddiivâšvuođâ áášán já tondiet vuolgim-uv fáárun tipšođ sämmilij aašijd .
Boahttevuođas sávašin ahte astoáiggedoaimmain boađášii munnje ámmát vaikko iežan fitnodaga bokte .
Puátteevuođâst tuáivuččim et puđâlmijnân šodâččij munjin áámmát veikkâ jieččân irâttâs pehti .