Sámedikki nuoraidráđđi
Sämitige nuorâirääđi
Nuoraidčálli fástida
Nuorâičällee västid
Diidalámpá lea riikkaviidosaš mánáidkulturguovddážiid fierpmádat – muhto mii lea Skáhppu ?
Tijdâlamppu lii taikalamppu – mut mii lii Skuáppu ?
Binna Bánna mánáid radio
Binna Bánna párnái radio
Unna Junná álggii jagis 2007
Unna Junná aalgij ive 2007
Unna Junná video
Njoammil
Njuámmil
Suoma Sámi Nuorat
Rájehis sámenuorat
Räjittes säminuorah
Nuorat lagašgovas
Nuorah aldakooveest
Pilvi álggaha
Pilvi aalgât ollâopâttuvâst
Uccâ uábáš
Mun gal guoran máttaráddján
Mun kal kuorâm madâräijihâm
Niiles
Cokka fal ná
SomBy Muu hobby
Kárvudât peri návt
Sámenuoraid dáiddadáhpáhus
Säminuorâi taaidâtábáhtus
Dáiddadáhpáhus govvaráidu
Taaidâtábáhtus koveráiđu
Eila Tapiola ( 2011 )
Álggahin čakčat 2010 luohkáoahpaheaioahpuid Guovdageainnus SámiAllaskuvllas .
Algâttim čohčuv 2010 luokamáttáátteijeeoopâid Kuovdâkiäinust Säämi Ollâškoovlâst .
Ledjen áibba sihkkar ahte in leat doarvái sápmelaš Allaskuvlii .
Lijjim aaibâs vises , et jiem lah tuárvi sämmilâš Ollâškoovlân .
Bajásšadden Ohcejogas dievas ahkái .
Šoddim Ucjuuvâst olesave räi .
Mánnán johten áhči mielde nu boazobargguin go sámedikki čoahkkimiinge .
Párnážin juuttim eeji fáárust nuuvt puásuipargoin ko sämitige čuákkimijn-uv .
Mannu sivas in goit goasge hállan sámegiela áhččái , inge iešalddes earáidege .
Monnii suujâst jiem kuittâg kuássin sárnum iäčán sämikielâ , jiemge riävtui iärásáidgin .
Heiten badjedási áigge johtimis bigálusainge .
Pajetääsist lopâttim jotemist pygálusääiđist-uv .
Go fárrejin Oului , in hállan olles jahkái geasage sámegiela .
Ko värrejim Oulun , te jiem sárnum oles ihán kiässán sämikielâ .
Go fárrejin Ohcejohkii ruovttoluotta , bargu sámegielat beaiveruovttus ealáskahtii goit johtilit mu sámegiela .
Ko poottim Ucjuuhân maassâd , te pargo sämikielâlii peivikiäjust iäláskitij kuittâg jotelávt sämikielâ .
Maŋŋá máhccen gulul maid boazobargguide .
Maŋeláá macâdim kuuloold meid puásuituálun .
Allaskuvllas goit fuomášin , ahte muhan leat ” bajásgeassán ” sápmelažžan ja sámevugiin , mu fuomáškeahttá .
Ollâškoovlâst kuittâg huámášim , et munhân lam “ šoddâdum ” sämmilâžžân já säämi vuovvijn , muu huámmášhánnáá .
Dieđán dál ahte lean sápmelaš .
Ja danin logange oahpaheaddjin , vai sáhtán sirdit giela nu máŋgasii go vejolaš .
Tiäđám tom tääl , et lam sämmilâš já tondiet luuvâm-uv máttáátteijen , vâi puávtám sirdeđ kielâ nuuvt maŋgâsân ko máhđulâš .