Sámedikki nuoraidráđđi Sämitige nuorâirääđi Nuoraidčálli fástida Nuorâičällee västid Diidalámpá lea riikkaviidosaš mánáidkulturguovddážiid fierpmádat – muhto mii lea Skáhppu ? Tijdâlamppu lii taikalamppu – mut mii lii Skuáppu ? Binna Bánna mánáid radio Binna Bánna párnái radio Unna Junná álggii jagis 2007 Unna Junná aalgij ive 2007 Unna Junná video Njoammil Njuámmil Suoma Sámi Nuorat Rájehis sámenuorat Räjittes säminuorah Nuorat lagašgovas Nuorah aldakooveest Pilvi álggaha Pilvi aalgât ollâopâttuvâst Uccâ uábáš Mun gal guoran máttaráddján Mun kal kuorâm madâräijihâm Niiles Cokka fal ná SomBy Muu hobby Kárvudât peri návt Sámenuoraid dáiddadáhpáhus Säminuorâi taaidâtábáhtus Dáiddadáhpáhus govvaráidu Taaidâtábáhtus koveráiđu Rájehis sámenuorat Räjittes säminuorah Sápmelaččat lea álbmot , mii orru njealji riikkas . Dat oaivvilda dan ahte maiddái sámenuorat leat juhkkojuvvon njealji oassái . Sämmiliih láá neelji staatâst ässee aalmug , mii uáivild tom , et säminuorah láá še juohum neelji uásán . Dán áigge rájiin fuolakeahttá sápmelaččat leat goittotge “ rájehis álbmot ” , lagas ja oktilaš . Onnáá peeivi raajijn peerusthánnáá sämmiliih láá kuittâg “ räjittes aalmug ” , čavos já ohtâlâs . Rájehisvuohta dihtto maiddái sámenuorain , geat atnet rájiid rasttildeaddji ovttasbarggu dehálažžan . Räjittesvuotâ tiättoo še säminuorâin , kiäh aneh raajijd rastaldittee oovtâstpargo tehálâžžân . Sámenuorat leat aktiivvalaččat ja diđolaččat dan birra , ahte nuoraid barggus lea stuorra váikkuhus kultuvrra seailumii ja dan bajásdoallamii eallinaga . Säminuorah láá aktiivliih já tiäđuliih tast , et sii jieijâs naavcâi lasseetmist lii stuorrâ vaikuttâs kulttuur siäilumân já ton ellen tolâmân . Sámenuoraid rájáid rasttildeaddji ovttasbarggu ulbmilin lea lasihit ja nannet oktiigullevašvuođadovddu buot sápmelaččaid gaskkas ja dákko bokte maiddái ráhkadit máŋgga láhkai nana álbmoga . Säminuorâi raajijd rastaldittee oovtâstpargo uáivilin lii lasettiđ já nanodiđ oohtânkulluuvâšvuođâ tobdo puohâi sämmilij kooskâ já tađe mield leđe mieldi lääjidmin maaŋgâ náálá noonâ aalmug . Sápmelaččaid ovttasteapmi vuolgá johtui juo nuorain . Sämmilij ovtâstittem vuálgá joton jo nuorâin . Suoma sámedikki nuoraidráđi ságadoalli Laura-Maija Niittyvuopio kommentere ovttasbarggu rájáid rastá ja máinnaša , ahte ii galggaše álo hállat Suoma , Norgga , Ruoŧa ja Ruošša sámiin , muhto baicce sámiin oktan álbmogin . Suomâ sämitige nuorâirääđi saavâjođetteijee Laura-Maija Niittyvuopio kommentist raajij paijeel mannee oovtâstpargo já maainâš , et ij kolgâččij ovttuu sárnuđ Suomâ , Taažâ , Ruotâ já Ruošâ sämmilijn , pic sämmilijn ohtân siämmáá aalmugin . Jus fas galgá dahkat earu sápmelaččaid gaskii , dat dáhpáhuvvá lunddolaččat sápmelaččaid iežaset namahusaid vuođul . Ovdamearkka dihtii eará sámegielaid hálliid , dahje eará ealáhusaid mielde . Jis oppeet kalga iäruttiđ jieškote-uv sämmilijd , te tom kalga porgâđ luándulubbooht sämmilij jieijâs nomâttâsâi mield ovdâmerkkân jieškote-uv sämikielâi sárnoi , tâi jieškote-uv iäláttâsâi hárjutteijei mield. . Sámenuoraid gaskasaš ovttasbargu lea okta čájánas das , man aktiivvalaččat sámenuorat leat gáhttet iežaset kultuvrra . Säminuorâi koskâsâš oovtâstpargo lii ohtâ čááitus tast mon aktiivliih säminuorah láá jieijâs kulttuur aaitârdmist . Dán áiggi ovttasbarggu lea álkit dahkat , daningo oktavuođa oažžun ja áššiid birra dieđiheapmi lea mealgat álki sosiálalaš media bokte . Onnáá peeivi oovtâstpargo lii älkkep porgâđ , ko ohtâvuođâ uážžum já aašijn tieđettem lii viehâ älkkee sosiaallâš media pehti . Dás fuolakeahttá ovttasbargu ii leat iešalddis čielggas muhto dat baicce gáibida máŋggalágan resurssaid , dego ruđa , dáhtu doaibmat ja dihtolágan soddjilvuođa stáhtaid bealis . Tast peerusthánnáá oovtâstpargo ij lah jiešmeidlist čielgâs pic tot váátá sierâlágán naavcâid , tegu ruuđâ já haalu toimâđ , sehe tiätulágán njyebžilvuođâ staatâi tááhust . Laura-Maija Niittyvuopio atná iešguđetlágan konfereanssaid ja semináraid buorrin konkrehtalaš ovdamearkan ovttasbarggus rájáid rastá . Laura-Maija Niittyvuopio ana sierâlágán konfereensijd já seminaarijd šiev koŋkreetlâš ovdâmerkkân raajijd rastaldittee oovtâstpargoost . Dat čohkkejit oktii olu sámenuoraid miehtá Sámi . Toh čuákkejeh oohtân valjeest säminuorâid pirrâ sämieennâm . Konfereanssaid fáttát molsašuddet sámepolitihkas sámekultuvrra gáhttemii . Konfereensij fáádáh molsâšudeh sämipolitiikâst sämikulttuur aaitârdmân . Konfereanssaid ja semináraid bokte lea olahuvvon ovdánupmi ja daiguin lea ožžojuvvon áigái konkrehtalaš bohtosat . Konfereensij já seminaarij pehti lep juksâm ovdánemlaavhijd já toi vievâst lep uážžum ááigán koŋkreetlâš puáđusijd . Ovdamearkka dihtii čakčat 2011 suoma sámedikkiid nuoraidráđđi ordnii Suoločielggis davviriikkalaš sámenuoraid konfereanssa , mii čohkkii oktii lagabui 100 sámenuora . Ovdâmerkkân čohčuv 2011 Suomâ sämitige vuálásâš nuorâirääđi ornij Suáluičielgist ohtsâštave-eennâmlâš säminuorâi konferens , mii čokkij oohtân suullân 100 säminuorrâd . Konfereanssas gieđahalle áigeguovdilis sámeáššiid earret eará panelaid ja bargobájiid bokte . Konfereensist kieđâvuššojii äigikyevdiliih sämiääših eres lasseen paneelij já pargopáájái pehti . Dán konfereanssas oaččui álggu sámenuoraid oktasaš nuoraidlávdegoddi , mas leat ovddasteaddjit buot njealji riikkas . Siämmáá konfereensist uážui aalgâ säminuorâi ohtsâš nuorâilävdikodde , mast láá ovdâsteijeeh jyehi neelji enâmist . Laura-Maija muitala iežas vuordit ođđa nuoraidlávdegotti doaimma álggaheami ja ovttasbarggu , mii dahkko dan bokte . Laura-Maija muštâl , et sun vuárdá uđđâ nuorâilävdikode tooimâ algâttem já tađe mield oovtâstpargo . Vuosttamuš čoahkkin lea jagi 2012 čakčabeale . Vuossâmuš čuákkim lii čohčuv 2012 . Govas nuoraidráđi ságadoalli Laura Niittyvuopio . Kooveest nuorâirääđi saavâjođetteijee Laura Niittyvuopio . Gova váldán Unna-Maari Pulska . Kove lii váldám Unna-Maari Pulska . Nubbi buorre ovdamearka lea giđđat 2012 ordnejuvvon Ruoŧa sámenuoraid searvvi jahkečoahkkin Björklidenis . Nubbe šiev ovdâmerkkâ lâi kiđđuv 2012 uárnejum Ruotâ säminuorâi seervi ihečuákkim Björklidenist . Jahkečoahkkima oktavuođas ordnejuvvui konfereansa , mii čohkkii oktii sullii 150 sámenuora miehtá sámeeatnama . Ihečuákkim ohtâvuođâst uárnejui konferens , mii čokkij oohtân suullân 150 säminuorrâd pirrâ sämieennâm . Konfereanssa temán lei Rájehis . Konferens teeman oli Räjittem , rajaton . Konfereanssa temán lei nannet sámenuoraid oktiigullevašvuođa dovddu rájáid rastá ja oažžut sámenuoraide oktasaš jiena . Konferens teeman lâi nanodiđ raajij paijeel säminuorâi oohtânkulluuvâšvuođâ tobdo já uážžuđ säminuoráid ohtsii jienâ . Dáhpáhusas čállojuvvui Rákkasorda - julggaštus , man ulbmilin lea ovdanbuktit buot njealji riikka sámenuoraid ulbmiliid . Tábáhtusâst čallui Rákkasorda - julgáštus , mon ulmen lâi pyehtiđ uáinusân puohâi neelji eennâm säminuorâi uulmijd . Julggaštus lea oaidnin láhkai earret eará Suoma sámenuoraid bloggas . Julgáštus lii luuhâmnáál eres lasseen Suomâ säminuorâi seervi blogist . Dehálaš ášši oktasašbarggus lea dáhpáhusaid ja deaivvademiin máŋggabealatvuohta , ja dat ahte fárrui fátmmastuvvo nu máŋga nuora go vejolaš . Tehálâš äšši oovtâstpargoost lii tábáhtusâi já teividmij maaŋgâpiälásâšvuotâ , já tot et fáárun fättee nuuvt maŋgâs ko máhđulâš . Politihkalaš doaimma lassin galgá leat maiddái earáge doaibma eará áššiin beroštuvvan nuoraide . Poolitlâš tooimâi lasseen ferttejeh leđe še eres-uv tooimah jieškote-uv aššijd mielâkiddiivâšvuođâ tobdeid . Dasa oktan ovdamearkan Laura-Maija máinnaša jahkásaččat ordnejuvvon salibandy sámemeašttirgilvvuid , mat čohkkejit oktii njealji riikka sámenuoraid . Taas ohtân ovdâmerkkân Laura-Maija maainâš ihásijd salibandy sämimiäštárvuođâkištoid , moh čuákkejeh oohtân neelji eennâm säminuorâid . Gilvvuin lea šaddán juo juohke jahkásaš vierru , mii geahččaluvvo seailluhit . Kištoin lii jo šoddâm jyehi-ihásâš ärbivyehi , mon viggâp siäiluttiđ . Gilvvuid lea ulbmilin ordnet vurrolagaid juohke njealji riikkas . ” Kištoid lii uáivil toollâđ vuáruttuvâi jyehi neelji staatâst . Iešguđetlágan dáhpáhusain oahpásmuvvá olbmuide eará láhkai . “ Sierâlágán tábáhtusâin uápásmuvá ulmuid eres náálá . Olbmuin bohtet ovdan earálágan bealit seminárain , go vaikkobe salibandy spealadettiin dahje sámemusihka festiválain ” , Laura-Maija govvida . Ulmuin iteh uáinusân sierâlágáneh peleh seminaarist , tegu veikkâ salibandy spelâdijn tâi sämimuusik festarijn ” , Laura-Maija valdâl . Laura-Maija deattuha ovttasbarggu leahkit dehálaš maiddái dan dihtii , ahte dalle go olbmot orrot eará riikkain de lea vejolaš veardidit diliid riikkaid gaskkas ja vejolaččat maiddái bidjat deattu dakko bokte stáhtii , jus seamma áššit leat dikšojuvvon eará láhkai nuppi riikkas . Laura-Maija tiäddud , et oovtâstpargo lii tehálâš meid tondiet , et ko áásá eres staatâin , te puáhtá verdidiđ tilálâšvuođâid koskânis staatâi kooskâ já máhđulávt še tađe mield asâttiđ tedduid staatáid , jis siämmááh ääših láá hoittájum eresnáál nube staatâst . Diliid veardidettiin sáhttá váldit málle dakkár áššiin , mat leat buorebut dikšojuvvon nuppi riikkas ja ovddidit iežas riikkas sápmelaččaid áššiid . Tilálâšvuođâid viärdádâlmáin puáhtá väldiđ myenster pyerebeht hoittájum áášijn já ovdediđ jieijâs staatâst sämmilij aašijd . Ovttasbarggu bokte lea vejolaš hukset maiddái dehálaš sosiálalaš fierpmádagaid , oažžut ođđa jurdagiid , oahpásmuvvat ja oažžut skihpáriid . Oovtâstpargo pehti läjiduvvojeh še tááláá ääigi eromâš teháliih sosiaalliih viärmáduvah , main uážžu uđđâ jurduid , uápásmuvá já uážžu ustevijd . Laura-Maija lohká doaimma leahkit maiddái sámenuoraid identitehta dáfus dehálaš , go beassá oahpásmuvvan seamma vuoiŋŋat ja etnisitehtalaččat sápmelaš nuoraide . Laura-Maija iätá , et tooimah láá še säminuorâi identiteet tááhust teháliih , ko piäsá uápásmuđ siämmáávuoiŋâlâš já etnisiteetis tááhust sämmilâš nuoráid . Ovttasbargu váikkuha maiddái sámegiela seailluheapmái ja ealáskahttimii , daningo deaivvadettiin eará riikkaid sámenuoraid lea bággu hállat eará giela go iežas ruovtturiikka váldoálbmoga giela . Oovtâstpargo vaikut meid sämikielâ paijeentolâmân já iäláskitmân , ko kuáhtáádijn eres enâmij nuorâid lii pággu sárnuđ eres kielâ ko jieijâs päikkieennâm válduaalmug kielâ . Davvisámegiella lea sámegielain viidásepmosit hállojuvvon giella , ja dat lea atnugiellan dávjá . Tavesämikielâ lii sämikielâin vijđásumosávt sarnum kielâ , já tot lii távjá kevttimkiellân . Davvisámegiela leat máŋgii gohčodan ” sápmelaččaid eaŋgalsgiellan ” . Tavesämikielâ lii maŋgii nomâttum ‘ sämmilij eŋgâlâskiellân ’ . Eará olbmuid deaivvadettiin hállangiella ii leat goittotge automáhtalaččat sámegiella , daningo muhtun sámegielat leat nu guhkkin nuppiideasetguin ahte gulahallan lea váttis . Kuhtáádijn sárnumkielâ ij kuittâg lah automaatlávt sämikielâ , ko motomeh sämikielah láá nuuvt kukken nubijnis , et savâstâllâm lii väädis . Dan lassin leat sápmelaččat , geat leat mássán iežaset giela . Lasseen láá sämmiliih , kiäh láá monâttâm kielâs . Gulahallangiellan doaibmáge máŋgii eaŋgalsgiella . Savâstâllâmkiellân tuáimá-uv viehâ távjá eŋgâlâskielâ . Bissovaš ovttasbargu Oovtâstpaargon vuáhádum sajattâh Ovttasbarggu geahččalit geažos áigge buoridit ja ovddidit , ja das geahččalit oažžut stáđásmuvvan ja iešalddis čielga ášši sámenuoraide . Oovtâstpargo viggâp čoođâg pyerediđ já ovdediđ , já tast viggâp toohâđ vuáhádum já jiešmeidlist čielgâ ääši säminuoráid . Fárrui geahččalit oažžut ođđa olbmuid ja doaimma geahččalit viiddidit . Fáárun viggâp uážžuđ lase uđđâ muáđuid já tooimâ viggâp šoddâdiđ vijđásubbon . Dáhpáhusaid geahččalit ordnet máŋggabealagabbot ja dávjjibut , daningo dál oktasaš dáhpáhusat leat ovttasbarggu aktiivvalašvuođas gitta dušše moddii jagis . Tábáhtusâid viggâp orniđ maaŋgâpiälásubbon já tävjibeht , ko tääl ohtsiih tábáhtusah láá oovtâstpargo aktiivlâšvuođâ keežild tuše motomeh ivveest . Dan lassin ovttasbarggu Ruoššain geahččalit lasihit , daningo dat lea unnit go Suoma , Ruoŧa ja Norgga gaskasaš ovttasbargu . Lasseen oovtâstpargo eromâšávt Ruoššáin viggâp lasettiđ , ko tot lii ucceeb ko Suomâ , Ruotâ já Taažâ koskâsâš oovtâstpargo . Laura-Maija jáhkká iežas vásáhusaid vuođul ahte boahttevuohta lea čuovgat , daningo buohkain leat seamma vuolggasajit ja oppalohkái buohkat leat leamašan beroštuvvan dahkat ovttasbarggu sámenuoraid ovdii . Laura-Maija osko jieijâs vuáttámušâi vuáđuld , et puátteevuotâ lii čuovvâd , ko puohâin láá siämmááh vuolgâsajeh já almolávt puohâin lii lamaš mielâkiddiivâšvuotâ porgâđ oovtâstpargo säminuorâi oovdân . Laura-Maija lohká buorrin mearkan dan , ahte beroštupmi gávdno juohke bealde . Laura-Maija iätá et lii šiev merkkâ , ko mielâkiddiivâšvuotâ kávnoo jyehi kuávlust . Dat dáhkida dan , ahte ovttasbargu lihkostuvvá ja boahtá joatkašuvvat . Tot täähid tom , et oovtâstpargo luhostuvá já šadda jotkuđ . Go ovttasbargu stáđásmuvvá , de das šaddá bissovaš ja lunddolaš oassi sámenuoraid doaimma . Ko oovtâstpargo vuáháduvá , te tast šadda pissoo já luándulâš uási säminuorâi tooimâ . Ruoŧabeale sámedikki nuoraidlávdegotti ovddasteaddji Helena Partapuoli kommentere maiddái ovttasbarggu ja lohká ahte ovttasbargu mii čielgasit oidno leat konferánssat ja čoahkkimat , maidda nuorat olles Sámis čoahkkanit ságastit sápmelaččaid boahtteáiggi birra . Ruotâpele sämitige nuorâilävdikode ovdâsteijee Helena Partapuoli kommentist še oovtâstpargo já iätá oovtâstpargo enâmustáá uáinojeijee häämmin lemin konfereensah já čuákkimeh , main nuorah jyehi kuávlust Sämienâmist čokkâneh savâstâllâđ sämmilij puátteevuođâst . Partapuoli muitala : “ Buot konferánssat , mat leat leamaš jagiid mielde čájehit čielgasit ahte mii leat álbmot ja mii háliidit ovttasbargat . Partapuoli pááhud : ” Puoh iivij miätá uárnejum konfereensah láá čielgâsávt čáittám , et mij lep aalmug já halijdep porgâđ oovtâstpargo . Boađus juohke konferánssas lea ahte nuorat háliidit buorit oktavuođa , vai Sápmi sáhttá ovdánit . Jyehi konferens puáđus lii , et nuorah halijdeh pyerebijd ohtâvuođâid vâi Säämi puávtáččij ovdániđ . Diibmá čakčat doalai Suoma Sámedikki Nuoraidlávdegoddi konferánssa Suoločielggis ja doppe mii mearrideimmet ahte mii háliidit oktasaš nuoraidlávdegotti riikkaid gaskkas . Moonnâm čoovčâ Suomâ sämitige nuorâirääđi toolâi konferens Suáluičielgist já tobbeen meridijm , et halijdep ohtsii nuorâi lävdikode . De maŋŋelas leai Sámi parlamentáralaš ráđi čoahkkin Girkonjárggas ja nuoraidlávdegottit dolle logaldallamiid . Maŋeláá Säämi parlamentaarlâš rääđi ( SPR ) toolâi čuákkim Kirkkonjaargâst já nuorâi lävdikodeh tollii tobbeen ovdâsaavâid . Mii muitaleimmet maid mii bargat iešguđet nuoraidlávdegottis , makkár váttisvuođat ja makkár vuordámušat mis leat boahtteáiggis . Muštâlijm maid mij porgâp nuorâi lävdikuudijn sehe magareh hástuseh já vuárdámušah mist láá puátteevuođâ háárán . SPR mearridii ahte oktasaš nuoraidlávdegoddi lea dárbbašlaš . SPR meridij et ohtsâš nuorâilävdikodde lii tárbulâš . Ovttasbargu sámenuoraid gaskkas lea hui dehálaš danin go mii leat boahtteáigi . Säminuorâi oovtâstpargo lii uáli tehálâš ko mij lep puátteevuotâ . Sámis eai galggaše rájit leahkit , danin go mii leat okta álbmot . ” Sämienâmist iä kolgâččii leđe rääjih , ko mij lep ohtâ aalmug . ” Partapuoli joatká ja muitala ahte ovttasbarggu ulbmilin lea iešmearrideapmi ja ahte Ruošša , Suopma , Ruoŧŧa ja Norgga duođain dohkkehivčče sápmelaččaid vuoigatvuođaid . Partapuoli juátká já muštâl oovtâstpargo mittomere lemin jiešmeridemvuoigâdvuotâ , já et Ruoššâ , Suomâ , Ruotâ já Taažâ tuođâi tubdâstiččii sämmilij vuoigâdvuođâid . Juohke riikkas leat iešguđet váttisvuođat ja vuoigatvuođat , lea dehálaš ahte mii ovttasbarggu čađa sáhttit ovdánit . Jyehi staatâst láá jieijâs probleemeh já vuoigâdvuođâvuáháduvah , nuuvtpa lii tehálâš et pyehtip ovdániđ oovtâstpargo vievâst . Jus mii eat bargga ovttas de sáhttá Sápmi “ mollanit ” . Jis ep poorgâ oovtâstpargo , te lii vaarâst et Sämieennâm ” pieđgân ” . Partapuoli loahpaha iežas kommeantta : “ Mii sápmelaččat leat guhká bargan politihkalaččat buoridan dihte min vuoigatvuođaid , ja mis lea ain guhkes mátki . Partapuoli looppât kommenttis : ” Mij sämmiliih lep toimâm kuhháá politiikâst jieččân vuoigâdvuođâi pyereedmân já mist lii ain-uv kuhes kiäinu jotteemnáál . Min bargovuohki leat čoahkkimat ja konferánssat ja dat leat dán rádjái leamašan buorre vuohki . Mii pargovyevih láá čuákkimeh já konfereensah , já taan räi toh láá lamaš šiev pargovyevih . Juohke čoahkkimis leat buorit ságat ja mearrádusat , das de sáhttá joatkit bargat stáhtaid , ON . Jyehi čuákkimist toollâp šiev savâstâlmijd já porgâp šiev miärádâsâid , mast puáhtá tastoo juátkiđ pargo OA . , EO ja Sámedikkiid guvlui . , EU já sämitige kulij . Okta hui dehálaš oassi dán barggus leat ahte mii gávdnat nuoraid geat háliidit bargat politihkalaččat ja dat lea hástalus . Ohtâ uáli tehálâš uási taam pargo lii kavnâđ nuorâid , kiäh halijdeh toimâđ politiikâst , já tot lii háástus . Mon oainnán čuvges boahttevuođa vaikko Sámis juste dal leat hui ollu hástalusat ja váttisvuođat . Mun uáinám puátteevuođâ čuovâdin , veikkâ Sämienâmist láá eidu tääl ennuv hástuseh já čuolmah . Danin go nuorain lea iežá oaidnu ja eat leat vel vavdan boares luottaide . Nuorâin láá sierâlágáneh uáinuh , epke lah vala áhásâm puáris pálgáid . Nuorat oidnet vuoigatvuođaid iežá ládje , rájit olbmuid ja riikkaid gaskkas eai leat seammá čielgasat . Nuorah uáinih vuoigâdvuođâid eres náálá , rääjih ulmui já enâmij kooskâ iä lah siämmáá čielgâseh . Mu mielas lea juohke konferánsa mas lean oassálasttán addán munnje vuoimmi , olbmot váldet vuhtii mu jurdagiid ja seammás beasan gullát ieža olbmuid oaiviliid . ” Muu mielâst jyehi konferens , moos lam uásálistám , lii adelâm munjin vyeimi , ulmuuh väldih vuotân muu jurduid já siämmást peesâm kuldâliđ sii uáivilijd . " Govas Ruoŧa sámedikki nuoraidlávdegotti Helena Partapuoli . Kooveest Ruotâ sämitige nuorâilävdikoodán kullee Helena Partapuoli . Gova váldán Laila Stenberg . Kove lii váldám Laila Stenberg . Eará govaid váldán Sergey Gavrilov . Eres kuuvijd lii váldám Sergey Gavrilov Lasi su váldán govaid gávnnat dá . Lase suu váldám kuuvijd kaavnah tääbbi .