Sámedikki nuoraidráđđi Sämitige nuorâirääđi Nuoraidčálli fástida Nuorâičällee västid Diidalámpá lea riikkaviidosaš mánáidkulturguovddážiid fierpmádat – muhto mii lea Skáhppu ? Tijdâlamppu lii taikalamppu – mut mii lii Skuáppu ? Binna Bánna mánáid radio Binna Bánna párnái radio Unna Junná álggii jagis 2007 Unna Junná aalgij ive 2007 Unna Junná video Njoammil Njuámmil Suoma Sámi Nuorat Rájehis sámenuorat Räjittes säminuorah Nuorat lagašgovas Nuorah aldakooveest Pilvi álggaha Pilvi aalgât ollâopâttuvâst Uccâ uábáš Mun gal guoran máttaráddján Mun kal kuorâm madâräijihâm Niiles Cokka fal ná SomBy Muu hobby Kárvudât peri návt Sámenuoraid dáiddadáhpáhus Säminuorâi taaidâtábáhtus Dáiddadáhpáhus govvaráidu Taaidâtábáhtus koveráiđu Lean Olga Egorova ja lean 24 jagi boaris . Mun lam Olga Egorova já lam 24 ihásâš . Riegádin ja bajásšadden Ruoššas Murmánskka gávpogis . Šoddim já rávásmuvvim Ruošâst Murmansk kaavpugist . Mánnán ledjen ollu iežan áhku ja ádjá luhtte Loparskajas , 60 kilomehter geahčen Murmánskkas . Ko lijjim páárnáš , te viettim ennuv ääigi ááhu já äijih lunne Loparskajast , mii lii 60 kilomeetter keččin Murmanskist . Mu áhkku lea eret Lujávrris ja áddjá Varzinas . Muu ákku lii šaddaaš Luujäävrist já äijih Varzinost . Bajásšadden sámekultuvrra ja – árbevieruid siste . Rávásmuvvim sämikulttuur já – ärbivuovij siste . Mu áhkku earret eará duddjui ollu ja málestii meastá álot árbevirolaš sámi biepmuid . Ákkum eres lasseen tuoijui ennuv já mälistij masa ovttuu ärbivuáválijd sämimálásijd . Vázzen skuvllaid Murmánskkas , gos moai leimme oappáin áidna sápmelaččat . Juuttim škoovlâ Murmanskist , mast lâim obijnân áinooh sämmiliih . Muittán mo mun dollen máŋggaid ovdanbuktimiid sámekultuvrras ja sámiid birra mu luohkáskihpáriidda . Muštám , maht toollim maaŋgâid ovdâsaavâid jieččân luokkaskipáráid sämikulttuurist já sämmilijn . Vuođđoskuvlla maŋŋá vulgen lonohallanstudeantan Norgii Kárášjohkii vai oahpašin eanet sápmelaš ja norgalaš kultuvrras . Vuáđuškoovlâ maŋa vuolgim molsâuáppen Taažân Kárášjuuhân , vâi opâččim eenâb säämi já taažâ kulttuurist . Dan maŋŋá lohken hotealla- ja turismasuorggi Murmánskka universitehtas . Tast maŋa oppim hooteel- já mađhâšemsyergi Murmansk ollâopâttuvâst . Bargen ollu dalle go studerejin . Opâdijn porgim ennuv pargoid . Go orron Kárášjogas , álgen lohkat davvisámegiela . Ko aassim Kárášjuuvâst , te luvâškuottim tavesämikielâ . Dál orun Guovdageainnus ja logan davvisámegiela lassin sámi kultuvrra . Tääl aasâm Kuovdâkiäinust já luuvâm tavesämikielâ lasseen sämikulttuur . Lean doaibman guokte jagi Ruošša sámenuoraid searvvi “ Sami Nurash ” ságadoallin . Lam toimâm kyehti ive Ruošâ säminuorâi seervi “ Sami Nurash ” saavâjođetteijen . Lam ain-uv mieldi seervi tooimâin , mut tääl tooimâm värisaavâjođetteijen . Barggan olu bargguid Ruošša sámenuoraid searvvis ja mii dávjá suokkardallat sápmelaččaid boahttevuođa . Poorgâm ennuv Ruošâ säminuorâi seervist já suogârdâllâp távjá sämmilij puátteevuođâ . Dan lassin mun barggan Ruošša Sámedikkis . Lasseen poorgâm Ruošâ sämitiggeest . Astoáigge mun láven duddjot sámedujiid . Astoäägi must lii vyehin tuoijuđ sämituojijd . Lean beallái sápmelaš dego stuorámus oassi Ruošša sápmelaččain . Lam pelisämmilâš , tegu iänááš uási Ruošâ sämmilijn . Das fuolakeahttá lean álo doallan iežan sápmelažžan inge rievtti mielde máhtášii govahallat eallima sápmelašvuođa haga . Tast peerusthánnáá lam ain annaam jieččân sämmilâžžân , jiemge riävtui puávtáččii jurdâččiđ jieččân eellim sämmilâšvuođâttáá . Mu eallin livččii sihkkarit álkit danin go dál mus gollá ollu áigi ja resurssat dehálaš sámeáššiide iešguđetlágan čoahkkimiin ja deaivvademiin . Nabdemist muu eellim ličij hiälpub , ko tääl must mana ennuv äigi já naavcah tehálij sämiašijguin , sierâlágánijn čuákkimijn já teividmijn . Goittotge mun liikon iežan eallimii justa dál ja justa dákkárin , ja doalan dehálažžan sámeáššiid . Liijká lijkkuum jieččân elimân eidu tääl já eidu tágárin , já tuubdâm sämmilij aašijd tehálâžžân . Lea miellagiddevaš ja dehálaš áddet , ahte mii sáhttit rievdadit boahttevuođa iežamet bargguin , ja mii sáhttit ráhkadit buoret boahttevuođa čuovvovaš sohkabulvii . Lii mielâkiddiivâš já tehálâš iberdiđ , et pyehtip rievdâdiđ puátteevuođâ jieččân resurssij vievâst , já et pyehtip toohâđ pyereeb puátteevuođâ puáttee suhâpuolváid . Mu boahttevuohta lea vel vehá eahpečielggas inge dieđe vel mii doppe lea . Jieččân puátteevuotâ lii ucánjáhháá epičielgâs , jiemge tieđe vala mii tobbeen lii . Gánske dasa gullet bearaš ja mánát ja bargu . Kenski toos kuleh peerâ já párnááh , sehe pargo . Das lean goittotge sihkkar ahte áiggun bargat ain dallege sámekultuvrra ovdii ovdamearkka dihte iešguđetlágan prošeavttain . Tast kuittâg lam vises , et šoodâm porgâđ vala talle-uv sämikulttuur pyerrin ovdâmerkkân sierâlágán projektijn . Oppalohkái oainnán sápmelaččaid boahttevuođa čuovgadin , danin go jus mii rahčat dan ovdii dál , de dorvvastit mii dan seailuma . Almolávt juurdâštijn uáinám sämmilij puátteevuođâ čuovâdin , ko jis mij rooččâp ton oovdân tääl , te turvip ton siäilum .